Būtent Kaune kinematografininko kelią pradėjo “Europos Disnėjus” Vladislavas Starevičius (Wladyslaw Starewicz) (1882-1965).
V. Starevičius pasaulyje išgarsėjo kaip lėlinės animacijos pionierius ir stebukladarys, pralenkęs savo laikmetį. Savo filmuose jis kūrė magišką lėlių pasaulį, kuriame tarsi tikri aktoriai žvėrys, paukščiai, vabzdžiai ir kiti gyviai pasakoja žmonijos istorijas. Jie „vaidino“ taip įtikinamai, kad pirmųjų jo filmų žiūrovai net neabejojo, jog V. Starevičius dresuoja gyvus vabzdžius. Tuometiniai kinematografininkai V. Starevičių praminė kino Alchemiku. Tarp jo gerbėjų buvo Rusijos caras ir pats Voltas Disnėjus.
V. Starevičiaus animacijos kūrimo metodai iki šiol lieka paslaptimi net ir šiuolaikiniams pasaulinio mąsto animacijos profesionalams. Taip pat kaip ir paties kūrėjo asmenybė – kosmopolitiška, paslaptinga ir provokuojanti.
2007 m. rugpjūčio 8 d., pažymint 125-ąsias Vladislovo Starevičiaus gimimo metines, pastate, kuriame anksčiau dirbo Vladislovas Starevičius (Rotušės a. 18) atidengta memorialinė atminimo lenta (autorė – dailininkė Jurgita Gerdvilaitė). Joje lietuvių bei anglų kalbomis parašyta: „Šiame pastate, tuometiniame Kauno miesto muziejuje, kinematografininko kelią pradėjo Vladislavas Starevičius (1882–1965), sukūręs pirmuosius pasaulyje lėlinės animacijos šedevrus“.
2014-ųjų pabaigoje greta atminimo lentos atidengtos vabzdžių metalinės skulptūros, vaizduojančios tris pagrindinius režisieriaus sukurtų animacinių filmų veikėjus – elniaragį, skruzdę ir žiogą. Skulptūras nukaldino kalvis Zenonas Baranauskas.