Istorinės asmenybės

Stasys Ušinskas (1905–1974) – vienas savičiausių XX a. Lietuvos dailininkų, stebinantis talento platumu ir neįprastu pasaulio matymu. Dailininkas mokėsi Kauno meno mokykloje, vėliau studijavo Paryžiuje. Neeilinį talentą Stasys Ušinskas dalino daugeliui kūrybos sričių: tapybai, vitražui, teatrui, stiklui, kiekvienoje palikdamas ryškius, išskirtinius pėdsakus. Jis įvardijamas moderniojo vitražo ir animacijos pradininku Lietuvoje.

1938 m. Stasys Ušinskas pastatė pirmąjį Lietuvoje garsinį animacinį marionečių filmą STORULIŲ SAPNAS (“The Dream Of The Fatty”). Šiuo darbu menininkas norėjo pademonstruoti technines marionečių galimybes ir parodyti, ko galima pasiekti tuo metu dar naujoje meno srityje. STORULIŲ SAPNAS (“The Dream Of The Fatty”) buvo demonstruojamas ne tik Lietuvoje, bet kelis kartus ir JAV. Sulaukęs JAV animacinių filmų bendrovės „Dalcompany“ susidomėjimo ir siūlymo sukurti animacinį filmą pagal Hanso Christiano Anderseno pasaką LAKŠTINGALA, menininkas pradėjo darbą, tačiau Antrasis pasaulinis karas sutrukdė įgyvendinti sumanymą.

2019 m. birželio mėn. S. Ušinsko marionečių konstrukcijų brėžiniai ir pirmasis Lietuvoje animacinis marionečių filmas STORULIŲ SAPNAS (“The Dream Of The Fatty”) pripažinti nacionalinės reikšmės kolekcija ir įrašyti į UNESCO programos Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Filmas STORULIŲ SAPNAS – https://www.youtube.com/watch?v=XdIgKK47PlA

Čijunė Sugihara – Japonijos diplomatas, 1939-1940 m. rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais jis išgelbėjo apie 6000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių – išdavinėjo “gyvenimo vizas” į Japoniją, oficialiai tam neturėdamas Japonijos vyriausybės pritarimo. Prie namo kadaise buvusius vartelius daugybe žydų vadino “vilties vartais” į Japoniją. Diplomatas net po konsulato uždarymo pasirašinėjo vadinamąsias gyvybės vizas ir darbą tęsė iki paskutinės akimirkos, kol jo traukinys išvyko iš Kauno stoties. Paskutinės jo pasirašytos vizos buvo paleistos per traukinio langą.

Jurgis Mačiūnas (1931–1978) – visame pasaulyje žinomas kaip eksperimentinio XX a. 7- ajame dešimtmetyje atsiradusio meno judėjimo „Fluxus“ pradininkas ir vedlys. Šis judėjimas telkė įvairių meno šakų kūrėjus, todėl apėmė platų kūrybos spektrą – nuo fotografijos ir gatvės meno iki poezijos ir dramos.

J. Mačiūnas gimė Kaune. Karui baigiantis su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į JAV. Savo motinos, buvusios Valstybės teatro baleto trupės šokėjos, skatinamas studijavo architektūrą, grafinį dizainą ir muzikologiją. J. Mačiūnas pasižymėjo kaip plačios erudicijos menininkas, niekada nestokojęs naujų idėjų ir sumanymų.

Kaune yra vienintelė pasaulyje aikštė, į kurią negalima patekti. Aikštės idėja paremta „Fluxus“ judėjimo manifestu bei filosofija, kurios krikštatėvis – J.Mačiūnas.

Būtent Kaune kinematografininko kelią pradėjo “Europos Disnėjus” Vladislavas Starevičius (Wladyslaw Starewicz) (1882-1965).

V. Starevičius pasaulyje išgarsėjo kaip lėlinės animacijos pionierius ir stebukladarys, pralenkęs savo laikmetį. Savo filmuose jis kūrė magišką lėlių pasaulį, kuriame tarsi tikri aktoriai žvėrys, paukščiai, vabzdžiai ir kiti gyviai pasakoja žmonijos istorijas. Jie „vaidino“ taip įtikinamai, kad pirmųjų jo filmų žiūrovai net neabejojo, jog V. Starevičius dresuoja gyvus vabzdžius. Tuometiniai kinematografininkai V. Starevičių praminė kino Alchemiku. Tarp jo gerbėjų buvo Rusijos caras ir pats Voltas Disnėjus.

V. Starevičiaus animacijos kūrimo metodai iki šiol lieka paslaptimi net ir šiuolaikiniams pasaulinio masto animacijos profesionalams. Taip pat kaip ir paties kūrėjo asmenybė – kosmopolitiška, paslaptinga ir provokuojanti.

1939-1940 m. Nyderlandų garbės konsulo pareigas Kaune ėjęs Janas Zwartendijkas, dirbdamas kartu su japonų diplomatu Čijune Sugihara, išgelnėjo apie 10 tūkst. Lietuvos ir Lenkijos žydų. Janas Zwartendijkas jiems išduodavo vizas į Nyderlandų Karalystei priklausiusią Kiurasao salą, o šių dokumentų turėtojams Čijunė Sugihara galėjo išduoti tranzitines Japonijos vizas.

1940 metų rugpjūčio pradžioje Sovietų valdžia užsienio šalių atstovybes uždarė ir Janas Zwartendijkas su šeima – žmona ir dviem vaikais – turėjo išvykti iš Lietuvos ir sugrįžo į Nyderlandus. 1997 m. Janas Zwartendijkas įrašytas į Pasaulio tautų teisuolių sąrašą.